bimbiras

bimbìras sm. (2), bim̃biras (3^b) 1. tokia javų piktžolė; jos sėkla: Kaimyno miežiuose priaugo bimbìrų Kp. Šiemet sėmenuose daug bimbìrų Pn. Netikusios kruopos – pilnos bimbirų Tr. Su grūdais daug visokių bimbirų̃ susimaišė Ėr. Kad jis vėto miežius, bimbirai palieka grūduose, t. y. neišklasto gerai J. 2. mažas vaikas: Du bimbirai lovoje miega, trečias lopšyje pukši rš. 3. MŽ, [K], Kos39 šikšninis rimbas, pliektuvas. 4. mėsgalys: Šuo suėdė bim̃birą Brt.